Hatutan.com (30 Maiu 2025), Díli—Gabinete Imigrasaun Filipina nian elojia susesu deportasaun no retornu Arnolfo “Arnie” Teves Jr. nian, no konsidera ida-ne’e hanesan realizasaun markante ida iha Prezidente Ferdinand Marcos Jr. nia kampaña ba responsabilizasaun iha estadu direitu Filipina nian.
Lee Mós: Hotu Ona Aventura Fujitivu Arnolfo Teves Jr iha Timor-Leste no Deporta Ona Bá Filipina

Arnolfo Teves Jr konversa hela ho autoridade Filipina nian bainhira to’o iha Filipina, Kinta-kalan (29/05/2025). Foto/ DAILY Tribune
Komunikadu imprensa ne’ebé Hatutan.com asesu husi Gabinete Migrasaun Filipina nian haktuir Arnolfo Teves Jr to’o hikas Filipina iha Kintakalan (29/05/2025) ho aviaun Forsa Aérea Filipina nian.
Arnolfo Teves Jr nia deportasaun ne’e subliña forsa koordenasaun governu tomak nian no rezolusaun metin hosi instituisaun sira hodi asegura katak sira ne’ebé komete ofensa grave hasoru povu Filipina lori ba uma (rain rasik) hodi enfrenta justisa.
Deportasaun Arnolfo Teves Jr ne’e hanesan rezultadu husi relasaun saudavel entre governu Timor Leste ho Filipina.
Teves nia deportasaun sai posivel liuhosi koordenasaun besik entre Departamentu Justisa Filipina (DOJ, sigla Ingles), Gabinete Nasionál Investigasaun (NBI, sigla Ingles), Departamentu Negósiu Estranjeiru (DFA, sigla Ingles), no apoiu maka’as hosi BI.
Teves hasoru hela akuzasaun omisídiu oioin, liuliu ba asasinatu hasoru Governadór Orientál Negros nian Roel Degamo iha loron 4 fulan-Marsu tinan 2023, hamutuk ho alegadu aktu violénsia sira seluk.
Bainhira to’o, Teves aprezenta dokumentu viajen nian, tanba nia pasaporte Filipina nian kansela tiha ona.
Reprezentante ida husi Gabinete Migrasaun Filipina marka prezensa atu asegura katak protokolu hotu-hotu hetan observasaun loloos, tuir lei no prosedimentu sira ne’ebé iha.
Komisáriu Gabinete Migrasaun Filipina, Joel Anthony Viado subliña ajénsia nia kompromisu atu tane aas estadu direitu no apoia esforsu inter-ajénsia sira hodi kombate terorizmu no krime transnasionál sira.
“Gabinete Migrasaun Filipina hamriik metin ho família Departamentu Justisa Filipina, no mós ho ami nia ajénsia sira aplikasaun lei no seguransa nian hodi asegura katak laiha indivíduu ida maka halai sees hosi justisa, la importa sira halai ba ne’ebé,” Joel Anthony Viado hateten.
“Operasaun ida-ne’e reflete ami nia kompromisu fahe ba ajenda Bagong Pilipinas nian ne’ebé iha abut iha justisa, responsabilizasaun, no sosiedade ida ne’ebé forte, bazeia ba regra sira,” nia tenik.
Deklarasaun Departementu Interior no Governu Lokál
Ohin loron, governu haruka mensajen ida ne’ebé klaru katak justisa maka pasiénsia, persistente, no absoluta no laiha ema ida maka ses (sai) hosi lei nia nia vinkulasaun sira.
Tuir instrusaun husi Prezidente Bongbong Marcos, autoridade Filipina nian lori fali Arnolfo Teves Jr ba Filipina hodi hasoru akuzasaun omisídiu ne’ebé maka hatama hasoru nia tanba oho Governadór Roel Degamo no ema na’in neen (9) seluk iha loron 4 fulan-Marsu tinan 2023.
Nu’udar Prezidente Task Force Degamo, Departamentu Interiór no Governu Lokál (DILG, sigla Ingles) haree kapturasaun ne’e nu’udár mensajen forte ida katak Governu Filipina sei la para to’o justisa la hala’o.
Ida ne’e maka rezultadu husi esforsu koordenadu tinan barak nian iha Governu tomak, orientadu husi prioridade sira ne’ebé maka hatuur husi Prezidente Ferdinand R. Marcos, Jr. Kapturasaun ida-ne’e reflete determinasaun husi ami nia ajénsia sira aplikasaun lei nian atu buka tuir no lori fila fali sira ne’ebé maka tenta atu halai sees husi justisa.
DILG servisu besik ho Departamentu Justisa, Departamentu Negósiu Estranjeiru, no ajénsia sira seluk atu asegura katak deportasaun Teves nian hala’o ho seguru no loloos. Agora nia tenke hasoru akuzasaun sira no liuhosi prosesu legál.
“Ami mós agradese tebes ba Ministériu Interiór Timor-LesteDaily nia apoiu. Ida-ne’e hatudu oinsá importante kooperasaun internasionál hodi asegura katak sira ne’ebé viola lei sei responsabiliza,” sita deklarasaun Departamentu Interior Filipina nian.
Daudaun ne’e Arnolfo Teves Jr transfere ba sentru detensaun hosi Gabinete Nasionál Investigasaun Filipina nian iha ne’ebé nia hetan detensaun hodi hein prosesu tribunál nian.
Jornalista: Zita Menezes