Hatutan.com, (29 Agostu 2025), Oé-Cusse-Tribunal Judisiáriu Primeiru Instánsia Oé-Cusse (TJPIO) aplika medida koasaun prizaun preventiva arguido sira ne’ebé deskonfia envolve iha jogu online iha Otél Oe-Upu, Rejiaun Administrativu Epesiál Oé-Cusse Ambeno (RAEOA).
Lee Mós: Atuasaun PCIC ho SNI iha Otél Oe-Upu Hamosu Dúvida no Dezentendimentu

Defensór Públika, Estaquio Gutrres ne’ebé fasilita asisténsia justisa ba arguidu sira iha kazu jogu online iha Otél Oe-Upu, RAEOA. Foto/Juvinal Cabral dos Santos
“Ita boot sira hatene katak prosesu ida ne’e kadaves primeiru interogatoriu kuaze loron rua ida, ohin mak Tribunal Primeiru Insatansia Rejiaun Administrativu Espesial Oé-Cusse Ambeno (RAEOA) hatún despaxu hodi aplika prizaun preventiva ba arguida ida ho arguidu na’in-lima,” Estaquio Guterres, defensór públiku ne’ebé fasilita asisténsia justisa ba arguido sira inform aba jornliata sira iha resintu Tribunál Oé-Cusse, Sesta (29/08/2025).
Arguidu na’in-lima no arguida na’in-ida ne’e mesak sidadaun estranjeiru, kompostu husi na’in-tolu ho nasionalidade Xina, na’in ida (feto) ho nasionalidade Nepal, no na’in-ida seluk ho nasionalidade Indonézia.
Estaquio Guterres informa Tribunál nia fundamenta haree bá kazu ida-ne’e iha indísiu forte ida, katak arguida ida ho arguidu na’in-lima komete krime ne’ebé mak konsidera jogu ilegál no mós burla informátika.
Estaquio Guterres hateten Ministériu Públiku hato’o tiha ona mai Tribunal katak sira iha deskonfia forte arguidu sira dehan katak, sira komete duni krimi jogu ilegál no mós burla informátika, ne’e duni Tribunál hatún despaxu hodi aplika prizaun preventiva.
Estaquio konsidera despaxu Tribunál nian ne’e normál iha ne’ebé de’it, tanba ne’e la’ós desizaun definitivu tanba sei iha prazu loron 30 nia laran atu defeza sira rekore bá despaxu ne’e.
“Horiseik kedas defeza alega katak arguidu ho arguida sira iha lisensa, agora dadauk hanesan ko’alia jogu nian ne’e Servisu Rezistu no Verifikasaun Emprezariál (SERVE) mak hasai, defeza ho advogadu ami na’in-tolu, horiseik ba Tribunál medida koazaun ne’ebé mak adekuada liu atu aplika bá arguidu na’in-lima ho arguida ida mantein medida koasaun Termu Identidade REzidénsia (TIR) ka todan liu bele aprezentasaun períodika. Ami fundamenta hotu, maibé Tribunál nia haree ninia hanoin diferensia ho ami nia pedidu, ne’e normál iha ne’ebé deit mós hanesan ne’e, se juis balun dalaruma aseita defeza ho advogadu nia hanoin, bele mós aseita husi MP nia hanoin,” Estaquio esplika.
Defensor Publiku konsidera ida ne’e la’os problema boot tanba sira sei iha direitu loron 30 nia laran para atu rekore bá Tribunál Rekursu.
“Ha’u hakarak esplika ba kolega jornalista sira katak ema sira mai servisu iha ne’e konserteza kompañia ka otél nain ne’e iha responsabilidade no mós iha kontratu mak ema sira ne’e mai servisu iha ne’e”.
Estaquio Guterres afirma kompañia Seagoull Resort ne’ebé agora problema hela ne’e kompañia boot tanba investe millaun $9 bá iha Otél Oe-Upu.
“Ami iha asina ho Prezidente Autoridade RAEOA Regério Tiago de Fátima Lobato no kontratu ne’e feitu iha ha’u haree ho kontratu ida ne’e tantu ida ne’e mak ha’u hakarak atu dehan de’it kompañia halo investe maka’as ba otél Oe-Upu maka atu halo fali krime ida ki’ikuan no lukru ida ki’ikuan ne’e defisil oituan,” Estaquio hateten.
Defensor Publiku Estaquio Guterres subliña la iha buat ida investigasaun lao, Polísia sira halao nia servisu, dever obrigatóriu investiga liu buat hotu sei lori ba iha Tribunál mak sei ko’alia, mézmu Tribunál Judisiáriu Primeira Insatánsia RAEOA deside prezaun preventiva mak adekuada liu hanesan defeza ho advogadu aseita ho ida ne’e normal.
“Evidensia sira ne’ebé aprezenta tuir ha’u nia haree buat sasán barak liu ida ne’ebé ha’u lembra mak komputadór 50-resin, laptop kala rua hanesan ne’e, ho server box 2, telephone 3, inklui osan montante dalaruma rihun ida resin,” nia tenik.
Liga ho kazu ne’e, Prezidente Autoridade ein-Ejersísiu Rejiaun Administrativu Espesiál Oé-Cusse Ambeno (RAEOA), Rogério Tiago de Fátima Lobato ba jornalista sira hateten katak husik Polísia Sientifíka Investigasaun Kriminal (PCIC) halo nia servisu tuir orden no lei ne’ebé iha hodi hein desizaun husi Tribunál.
Rogério Tiago de Fátima Lobato informa kompañia estranjeiru Seagoull Resort ne’ebé investe iha Otél Oe-Upu kontribui arrendamentu $4.000 kada fulan tama iha reseita la’ós impostu (não fiscais) ba Rejiaun Administrativu Espesiál Oé-Cusse Ambeno (RAEOA).
Jornalista: Juvinal Cabral dos Santos