Connect with us
Pakote Ahi

Justisa & Krime

Rede ba Rai Simu Keixa 100-resin Hosi Komunidade

Published

on

Hatutan.com, (13 Juñu 2022), Díli—Organizasaun sosiedade sívil Rede Ba Rai, durante ne’e simu keixa hosi komunidade ho hamutuk 100-resin, kona-bá problema rai.

Koordenadór nasionál ba Rede ba Rai, Horténcio Pedro Vieira.

Keixa sira-ne’e, relata kona-bá problema rai entre komunidade ho Estadu, liu-liu rai sira ne’ebé Estadu hakarak halo investimentu, inklui disputa entre komunidade rasik.

Lee Mós: Ministru Justisa Apoia Serbisu Advokasia Rede ba Rai

Koordenadór nasionál ba Rede ba Rai, Horténcio Pedro Vieira, esplika iha kritéria ka prinsípiu sira ne’ebé mak durante ne’e, sira hala’o maka, Rede Ba Rai bele simu de’it komunidade nia problema ne’ebé mak disputa ho Estadu.

Advertisement

“Maibé, disputa entre ema ho ema, sidadaun ho sidadaun sira mós barak loos. Durante rede ba rai halo nia servisu kuaze tinan haat ka lima kotuk, halibur no simu ona keixa 100-resin. Ida-ne’e kahur malu de’it, dala-ruma Estadu ho sidadaun, ka dala-ruma komunidade ho komunidade,” Horténcio Pedro Vieira, informa ba Hatutan.com, iha kna’ar fatin Faról, Dili, Segunda (13/06/2022).

Iha mós keixa balun ne’ebé mak komunidade balun, la hato’o liuhosi Rede Ba Rai, maibé hato’o ba iha NGO sira seluk hanesan Yayasan HAK, ne’ebé luta ba direitu ema nian no iha mós keixa balun mak komunidade hato’o diretamente ba tribunál.

Hatán ba keixa sira ne’ebé mak iha, ekipa Rede Ba Rai konsege tun ba komunidade hodi halo advokasia, inklui sosializa mós kona-bá lei sira ne’ebé mak ligadu ho asuntu propriedade ka rai nian.

Maibé, tanba haree rekursu ne’ebé naton, Rede ba Rai foka liu-liu ba mega projetu ka projetu boot sira hosi Estadu ho afeta ba komunidade.

Ezemplu hosi kazu rai balun ne’ebé mak Rede ba Rai tun ba halo advokasia mak hanesan, iha Munisipiu Covalia, mega projetu auto- Estrada “jalan tool”, hari’i aeroportu, tanba hasai ema atu halo projetu tasi mane nian, governu anterior kedan komunidade barak mak lakon sira nia rai potensiál ba agrikultura.

Advertisement

“Ami fó prioridade ba ida ne’e, tanba liga liu ba sidadaun nia direitu hasoru Estadu. Entaun, ita ba halo advokasia, komunidade balun lakohi rona ita, hakarak simu de’it osan. Tanba ema mai ho osan pasta nakonu. Ema nia intensaun ne’e hanoin de’it tempu badak nian, ha’u hetan osan, maibé komunidade la hanoin katak ha’u hetan osan, maibé ha’u nia rai hektare haat ka lima, ema hola tiha ona,” Horténcio hateten.

Rede ba Rai haree katak, osan ne’ebé mak komunidade hetan hosi empreza internasionál sira ne’e, ka hosi Estadu, balun utiliza hodi sosa tiha karreta, inklui nesesidade sira seluk, maibé lakon sira nia rai kuaze hektare lima.

Rede Ba Rai mós haree katak, Timor iha rai tetuk no bokur, maibé governu liuhosi konsellu ministru deside tau de’it $3 kada metru, hodi hasai obrigatóriu komunidade hosi sira nia hela fatin, tanba de’it atu halo dezenvolvimentu ba loke invvestimentu ida.

Oras ne’e, Rede Ba Rai halo hela akompañamentu ba kazu rai entre komunidade ho Estadu, hanesan iha Munisipiu Aileu ne’ebé mak tuir planu hari’i “Sidade Universitária”. Kazu rai iha Caicoli, atu hari’i edifísiu foun ba Kuartél Jerál Polisia Nasionál Timor-Leste (PNTL).

Alende ne’e, komunidade ho uma-kain 40 iha aldeia Manuleuana, Suku Wenunuk, Postu Administrativu Metinaro nian, ne’ebé mak atu afeta hosi Timor Gap ne’ebé tuir planu atu hari’i tán sentru kombustível (pertamina) iha área ne’ebá.

Advertisement

Rede Ba Rai nia papél maka, foka liu ba komunidade baibain sira ninia direitu ba hela fatin no rai. Bainhira sidadaun balun mak sente sira direitu ne’e ema viola, sira bele husu ba Rede Ba Rai atu buka meius liuhosi dalan legál no politika sira, atu bele salva populasaun TL tomak, bele iha direitu ba rai ka sai na’in ba rai pedasuk ida.

Jornalista: Rogério Pereira Cárceres 

Kontinua Le'e
Advertisement
Hakarak Hato'o Komentariu?

Husik Hela Komentariu

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Justisa & Krime

Eviksaun, PDHJ Konsidera Aprosimasaun SEATOU Sees Hosi Prinsípiu Direitus Umanus

Published

on

Hatutan.com, (19 Abríl 2024), Díli—Provedoria Direitus Humanus no Justisa (PDHJ), lamenta no konsidera aprosimasaun ne’ebé Governu halo liu hosi Sekretáriu Estadu Asuntu Toponímia no Organizasaun Urbana (SEATOU), Germano Santa Brites Dias  hasoru komunidade iha Díli, sees hosi prinsípiu direitus umanus ninian.

(more…)

Kontinua Le'e

Justisa & Krime

Prizioneiru Na’in-Lima Okupa Kuartu Ida, HAK Husu Governu Estabelese-tán Prizaun Foun

Published

on

Hatutan.com, (18 Abríl 2024), Díli—Asosiasaun HAK sujere atu Governu estabelese tán prizaun foun tanba liu hosi monitorisazaun ne’ebé mak sira halo iha prizaun Díli, Gleno no Suai hatudu katak kondisaun infra-estrutura barak mak aat no la sufisiénte bá dadur sira ne’ebé ema na’in-lima okupa lisku kuartu ida ho medida ne’ebé kiik.

(more…)

Kontinua Le'e

Justisa & Krime

MJ Sérgio Hornai Sei Foti Medida Hasoru Pesoál PCIC Husu Osan bá Oan-Mane Fujitivu Teves Jr

Published

on

Hatutan.com, (17 Abríl 2024), Díli-Ministru Justisa (MJ), Sérgio de Jesus Fernandes da Costa Hornai, sei foti medida forte to’o bele halo demisaun bá pesoál membru Policia Ciêntíficia e de Investigação Criminal (PCIC) ida ne’ebé deskonfia husu osan bá fujitivu Arnolfo Teves Jr nia oan-mane, foin lalais ne’e.

(more…)

Kontinua Le'e
Advertisement

Trending