Connect with us
Pakote Ahi

Justisa & Krime

Prezidente Repúblika Husu Ministériu Públiku Arkiva Keixa Hasoru Jornalista

Published

on

Hatutan.com, (25 Agostu 2022), Díli—Prezidente Repúblika (PR), José Ramos-Horta, husu atu Ministériu Públiku arkiva keixa sira hasoru jornalista no la konkorda ho lei kriminaliza difasaun tamba ne’e hamate liberdade imprensa iha Timor-Leste.

Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta hamutuk ho Membru Conselho Imprensa no Bainaka Internasionál sira partisipa iha eventu internasionál “The Dili Dialogue Forum” ne’ebé hala’o iha Salaun Lalini Larigutu, CNE Díli, Kinta (25/08/2022).

Hafoin abertura semináriu internasionál Dili Dialogue Forum (DDF) ne’ebé organiza hosi Conselho de Imprensa Timor Leste iha Salaun Lalini Lariguto, CNE, Díli, Kinta (25/08/2022), Xefe Estadu hateten, lalika lakon tempu lori jornalista sira bá Tribunál, ko’alia mak ho Konsellu Imprensa tamba Konsellu Imprensa nia papél mak halo monitorizasaun bá atividade hotu-hotu mídia no jornalista sira nian.

Lee Mós: MAPKOMS Halo Keixa “Denúncia caluniosa” Hasoru Xefe Redasaun Hatutan.com

Komportamentu profisionál mídia no jornalista sira nian hetan kontrolu hosi kode etika no lei komunikasaun sosiál tamba ne’e Ramos-Horta hatutan, ema ne’ebé sente vítima bá mídia nia kobertura haruka “Direitu de Resposta” no halo keixa bá Konsellu Imprensa atu bele rezolve.

Advertisement

“Ha’u hateten, ha’u la konkorda ho lei kriminaliza difamasaun ne’e. Ha’u mós la konkorda utiliza kódigu penal artigu 285 (Denúnsia Kalunioza) hodi prosesa jornalista iha nia knaar no nia produtu Jornalístiku.  Lei ne’e muda, ha’u sei propoin muda lei kriminaliza defamasaun ne’e,” José Ramos-Horta hateten.

Iha tinan foun ne’e mai sei halo diálogu, iha períodu antes eleisaun, hahú kedas agora, depois haree ko’alia ho bankada balun muda tiha, atu kriminaliza media no jornalista sira nia produtu Jornalístiku.

Partisipante iha eventu internasionál “The Dili Dialogue Forum” ne’ebé hala’o iha Salaun Lalini Larigutu, CNE Díli, Kinta (25/08/2022).

Horta dehan, loloos kriminaliza bainhira halo atividade hanesan iha kontratu ho Estadu depois laiha produtividade, loron tomak iha ne’ebá hanesan asesór manán $3,000 ka  $5,000 la halo buat ida ne’e mak krime-boot liu fali kriminaliza ida-ne’e.

Agora difamasaun intensionál ka la intensionál, tuir Ramos-Horta, dala ruma tanba jornalista mós ansi tanba hakerek, la iha meius investigasaun, iha rai seluk sira halo investigasaun kle’an loos, maibé jornalista lubuk ida mak halo investigasaun.

“Iha membru Governu balun lori jornalista bá Tribunál, maibé nunka iha rezultadu,  nunka iha  jornalista bá prizaun. Ida-ne’e ha’u parabéns juis sira,” Ramos-Horta tenik.

Kazu Xefe Redasaun Hatutan.com, Francisco Belo Simões, ne’ebé Ministru Asuntu Parlamentar no Komunikasaun Sosiál (MASPKOMS), Francisco Jeronimo lori bá Ministériu Públika tanba rezultadu notísia investigativu bá projetu instalasaun Set-Top Box RTTL,E.P   ho kazu Raimundo Oki kona-bá violasaun segredu justisa, Prezidente Repúblika fó hanoin, di’ak liu soe tiha no arkiva tiha kazu ne’e, tanba buat bara-barak Prokuradoria Jerál Repúblika laiha segredu liu, dala ruma Prokuradoria Jerál Repúblika rasik mak ko’alia.

Advertisement

“Ne’e-duni ha’u hateten, lalika, ha’u husu ba Prokuradoria Jerál Repúblika, depois kazu ida ho Ministru Asuntu Parlamentár Komunikasaun Sosiál (MAPKoms) Francisco Jerónimo nian ne’e, ha’u mós husu ha’u nia alin Ministru ne’e favór arkiva, kansela tiha keixa ne’e,” Ramos-Horta tenik.

Ministru iha razaun duni, jornalista husu deskulpa, ema hotu-hotu halo sala, foin daudaun husu deskulpa bá deputadu sira, tanba bolu fali sira beik ten, sai iha Alzajira, sira hirus loos, tanba ko’alia halimar ho jornalista ne’e, jornalista hakerek fali buat sira ne’e.

TL laiha problema ho liberdade imprensa

Prezidente Repúblika, José Ramos-Horta.

Prezidente Repúblika (PR), José Ramos-Horta hateten tuir nia observasaun pesoál iha Timor Leste laiha problema ho liberdade imprensa tamba indise  liberdade imprensa mundiál hatudu Timor Leste nia liberdade imprensa di’ak liu iha Sudeste aziátiku no tuur iha númeru 17 mundialmente.

José Ramos-Horta hateten iha konferénsia DDF  ne’e, jornalista sira mak bele ko’alia liu-liu kona-bá dezafiu ba média iha Timor Leste, tanba sira mak servisu loron-loron bá ida ne’e, ho difikuldade oi-oin. .

Nia afirma tuir observasaun pessoal Timor laiha problema liberdade imprensa, difikuldade, dezafiu ne’ebé mídia enfrenta moris nian, tanba ekonomia iha Timor ne’e fraku kustu.

Advertisement

“Ha’u hateten jornalista sira koitadu balun han mós difikuldade, motór oan ida mós aat daudaun ida ne’e mak dezafiu boot. Maibé apezar dezafiu ida ne’e, ha’u hateten sira parese hadomi duni, sira-nia profisaun, kontinua nafatin halo kobertura,” José Ramos-Horta hateten.

Xefe Estadu hatutan dala ruma jornalista balun, tanba ansi atu hakerek nune’e halo sala, tanba se hakerek loloos de’it buat ruma ne’e interese ladun. Entaun tenke inventa buat ruma, Ministru hateten ida ne’e, hakerek buat seluk fali ne’e atu ema hotu-hotu haree, ne’e kontroversu hodi fa’an jornál ne’e dala ruma akontese ka dala barak akontese.

Timor Leste tinan 20, estadu ne’e rezultadu di’ak, media freedom , demokrásia númeru ida iha  Sudeste Aziátiku laiha krime organizadu, maibé iha rai sira seluk, iha kriminalidade signifika krime organizadu.

Laiha violénsia politika, laiha violénsia relijiozu ka étniku, kontente ho ida ne’e, tan ne’e mak hateten bá jornalista sira, ko’alia buat seluk tan kona-ba teknolojia foun, kuarta  revolusaun industriál, la kleur Timor-Leste  haksoit bá kinta revolusaun industriál ne’ebé kualkér ema ida ne’ebé ho matenek uituan ho laptop ida bele asesu informasaun hotu-hotu, bele kria informasaun.

Jornalista: Vito Salvadór  

Advertisement

Kontinua Le'e
Advertisement
Hakarak Hato'o Komentariu?

Husik Hela Komentariu

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Justisa & Krime

Absolve “Kalohan” Hosi Pena Efetivu Tinan-Lima La’ós A-favór bá Korrupasaun

Published

on

Hatutan.com, (24 Abríl 2024), Díli—Prezidente Tribunál Rekursu (PTR), Deolindo dos Santos konsidera desizaun Tribunál Rekursu (TR) nian hodi absolve Sekretáriu Jerál Partidu Demokrtátiku (PD), António da Conceição “Kalohan” hosi pena prizaun efetivu tinan-lima, la’ós a-favór bá korrupsaun maibé ne’e fundamentasaun hosi Lei.

(more…)

Kontinua Le'e

Justisa & Krime

Fujitivu Arnolfo Teves Jr Submete Rekursu bá TR

Published

on

Hatutan.com, (24 Abríl 2024), Díli-Fujitivu Arnolfo “Arnie” Alimpit Teves Jr submete ona rekursu bá Tribunál Rekursu (TR) kona-bá prosesu sira liga ho estradisaun ne’ebé Ministériu Públiku sei halo hamutuk ho Tribunál Estadu Filipina.

(more…)

Kontinua Le'e

Justisa & Krime

FONGTIL Preokupa Autoridade Sira Nonook ho Kazu Ró Tranship II no Expo Dubai

Published

on

Hatutan.com, (22 Abríl 2024), Díli– Forum ONG Timor-Leste (FONGTIL) preokupa ho prosesu transparénsia hosi Ministériu Públiku (MP) kona-bá kazu Ró Tranship II ho Expo Dubai ne’ebé FONGTIL submete to’o agora la iha follow-up no MP nonook tiha de’it.

(more…)

Kontinua Le'e

Trending