Connect with us
Pakote Ahi

Ekonomia

Tane Konsumidór Apresia Governu Hatún Taxa Importasaun

Published

on

Hatutan.com, (10 Agostu 2023), Díli—Assosiasaun Tane Konsumidór apresia ho IX Governu ne’ebé hatun ona taxa Lei impostu seletivu hosi 5% tun ka aplika fila-fali bá taxa anteriór ho 2,5%.

Espésie Bebidas ne’ebé folin sa’e iha inísiu tinan 2023.

“Tuir Tane Konsumidór mak ne’e, operadór ekonómika labele espekula ka hasa’e  folin arbiru tanba prezudika konsumidór sira. Seluk bá Governu atu rigór iha kontrolu,” Hatutan.com sita komunikadu, Kinta (10/08/2023).  

Lee Mós: Governu Hatun Ona Taxa Hosi 5% bá 2,5%

Iha loron 09 fulan Agostu tinan 2023, Konsellu Ministru (KM) hala’o surumutu hodi aprova ona projetu Lei ba alterasaun dahuluk ba Lei Nº 15/2022, de 21 de dezembro, kona-bá Orsamentu Jerál Estadu (OJE) ba tinan 2023 no Lei Nº 2 /2022,de 10 de Fevereiru, refere ba enkuadramentu ba Orsamentu Jeral Estadu no Jestaun Finanseira Públika, mós alterasaun daruak ba Lei Nº 8/2008, de 30 de junho, Lei tributaria.

Advertisement

Resultadu pratika husi alterasaun sira ne´e,ninia resultadu pratika maka, IX Governu Konstitusionál liu hosi Reniaun Konsellu Ministru (KM) diminui ona taxa Lei impostu seletivu hosi 5% tun ka aplika fila-fali bá taxa anteriór ho 2,5%.

“Desizaun ne’e Konsellu Ministru propoin ona iha Progama IX Governu Konstitusionál, hakarak hamenus impaktu inflasaun no aumentu kustu vida ba sidadaun sira, hodi aumenta sira-nia podér kompra nian,” sita publikasaun Jornal Repúblika.

Ho hatun taxa importasaun hosi 5% hatun ba 2,5% bele lori impaktu ba konsumidor sira, liuliu presu ka folin bele kompetitivu no lori benefisiu ba Konsumidór sira.

Parte seluk, bele tulun konsumidór sira asesu ba ai-han ne’ebé korresponde ba nesesidade baziku folin ne’ebé naton ka assesivel ba konsumodór sira.

Tane Konsumidór mós hato’o ninia sujestaun atu hasa’e produsaun nasionál, nune’e bele iha produtu ba substitutu, ezemplu hasa’e produsaun fos rai laran hodi hatun dependénsia totál ba importasaun.

Advertisement

Sujestaun seluk maka, atualiza Dekretu Lei No.29 2011 ,20 de jullu kona-bá Presu justu no kontrolu rigór liu hosi aplikasaun Lei sira.

Lee Mós: Governu Hatun Taxa Importasaun Atu Kontribui bá Rekoperasaun Ekonomia

Jornalista: Vito Salvadór

Advertisement
Kontinua Le'e
Advertisement
Hakarak Hato'o Komentariu?

Husik Hela Komentariu

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Ekonomia

JM Automotif Konsidera EDTL,E.P Viola Lei iha Projetu Manutensaun no Fornesimentu Spare Part Karreta

Published

on

Hatutan.com, (25 Jullu 2024), Díli-Na’in bá empréza JM Automotif , Julio Fernandes, konsidera Eletrisidade Timor-Leste, Empréza Públika (EDTL, E.P) viola lei Rejime Jurídiku Aprovizionamentu (RJA) kona-bá konkursu públiku bá projetu manutensaun no fornesimentu Spare Part karreta iha EDTL, E.P. 

(more…)

Kontinua Le'e

Ekonomia

Ezekusaun OJE 2024 Tenke ho Kualidade Tuir Programa

Published

on

Hatutan.com, (24 Jullu 2024), Díli-Ministra Finansas (MF), Santina José Rodrigues F. Viegas Cardoso, husu bá liña ministériu sira atu labele gasta arbiru osan, maibé husu atu ezekusaun Orsamentu Jerál Estadu (OJE) 2024 nian tenke ezekuta ho kualidade no gasta tuir programa sira ne’ebé XI Governu konstitusionál hatuur tiha ona.

(more…)

Kontinua Le'e

Ekonomia

Konsellu Ministru Fó Podér Tomak bá Ministru Marcos da Cruz Asina Akordu Konsolidasaun Kooperasaun Agríkola ho Xina

Published

on

Hatutan.com, (24 Jullu 2024), Díli-Konsellu Ministrus hala’o sorumutuk iha Palásiu Governu,  Dili, Kuarta (24/07/2024), hodi deside no delibera fó podér tomak ba Ministru Agrikultura, Pekuária, Peska no Floresta, Marcos da Cruz, atu asina memorandu entendimentu entre Ministériu Agrikultura, Pekuária, Peska no Floresta, Repúblika Demokrátika Timor-Leste no Ministériu Agrikultura no Asuntu Rurais Repúblika Populár Xina kona-ba Konsolidasaun Kooperasaun Agríkola.

(more…)

Kontinua Le'e
Advertisement

Trending