Connect with us
Pakote Ahi

Ekonomia

Tane Konsumidór Propoin Foos 25kg ho Folin $16

Published

on

Hatutan.com, (17 Outubru 2023), Díli— Associasaun Tane Konsumidór (ATK) hato’o ninia proposta kona-ba folin foos konsumu nian ba konsumidór sira maka $16 atu hakman konsumidór sira ninia assesu ba konsumu foos nu’udár nesesidade bázika essensiál.

Prezidente Asosiasaun TANE Konsumidór, António Ramos da Silva. Foto/Elio dos Santos da Costa.

Governu halo intervesaun ho objetivu normaliza folin iha merkadu, Liu hosi Dekretu Lei Númeru 76 tinan 2023, loron 29 fulan setembru, aplika liu hosi dalan rua (2) hakerek iha artiguº1  kona-bá objetu ne’ e rasik, hakerek nune’e hanesan iha referência (1):

Lee Mós: Tane Konsumidór Husu Governu Fó Prioridade Enkuadramentu Legál bá Telekomunikasaun

Iha númeru 1) Iha diploma ida aprova ona medida intervesanusaun temporáriu hodi estabelese hikas folin foos iha merkadu nasionál, liu hosi fó subsidiu pekunáriu bá empreza sira ne’ebé mak importa foos.

Advertisement

Iha numuru 2) Diploma ida ne’e mós determina harii stock suplementár ba seguransa foos ho tonelada 30.000, rai no konserva iha armazen Centro Logística Nacional (CLN), ninia destinu ba intervensaun sosiál iha situasaun emerjénsia, liliu iha biban sira bee sa’e, katastrofe natural, motivu sanitarius, solidariedade sosial, hodi fornese ba empreza grossistas sira iha kazu nesesidade duni, tuir termu sira regula tuir Dekretu Lei ne’e.

Tuir Dekretu Lei ne’e rasik Governu fó subsidiu ba empreza importadór sira korresponde bá folin ‘’crossistas’’ ka folin ne’ebé mak distribuidór sira fa’an iha merkadu ho folin hosi $16 tó $18.

Tabela 1:

 

Pressu Orijen ($530-$550 /ton)

Advertisement

 

Pressu Krossista ($/25 kg)

 

Pressu Retallus ($/25 kg )

 

Advertisement

$13,25 tó $13,75

 

$16 tó $18

 

$14,50  tó $19

Advertisement

 

Bazeia ba pressu ka folin hosi merkadu orijin iha fulan Outubru ne’e rasik foos ne’ebé mak empreza importadór sira sosa hosi merkadu orijin ho folin $530 tó $550 kada tonelada.

Tonelada ida hamutuk kilo rihun ida (1000 kg), kada 25 kg folin situa hosi $13,25 tó $13,75. Tuir peskiza Tane Konsumidor iha fulan Outubru tinan 2023, folin ba konsumidór sira ne’ebé mak bazeia peskiza iha loja sira ka folin retallus nian situa hosi folin barutu liu $14,50 tó folin áas liu $19, haree rezultadu iha referência(2).

Kompara ho folin peskiza trisemester daruak nian publika iha fulan Jullu tinan 2023, foos 25 kg folin situa hosi baratu liu ho $12,25 to’o karu liu ho folin $17,50, haree rezultadu iha referência (3).  

“Pergunta mak ne’e, subsidiu $5 ba kada foos 25 kg ne’e ninia impaktu ba konsumu ne’e iha ka lae? Bazeia ba dadus ne’ebé Tane Konsumidór aprezenta ilustra iha tabela exel ne’e rasik tendensia folin aumenta hosi folin trisemester datoluk nian  kompara ho folin semester daruak nian,” Hatutan.com sita deklarasaun Prezidente Tane Konsumidór, António Ramos da Silva iha komunikadu.

Advertisement

Folin foos 25kg  iha trisemester daruak folin baratu liu $12,25 no karu liu $17,50, iha semester datoluk nian foos 25 kg folin baratu liu maka $14,50 no karu liu mak $19.

Hosi titulu Dekretu Lei Numeru 76 tinan 2023, loron 29 fulan setembru ho ninia titulu “INTERVENÇÃO TEMPORÁRIA PARA A ESTABILIZAÇÃO DO PREÇO DO ARROZ NO MERCADO’’.

Dadus hatudu, folin iha merkadu la estabiliza bazeia peskiza hosi Tane Konsumidór rasik. Tuir Tane Konsumidór ninia proposta liga ba subsidiu $5 ba foos 25 kg, hosi sorin ida.

Sorin seluk, liga ba Dekretu Lei (DL) Pressu justu (PJ), DL numéru 29 tinan 2011,loron 20 fulan jullu, haree referência (4).

Intervesnaun Estadu liu hosi Governu hodi  hodi estabelese  folin foos merkadu no hakman familia sira ba konsumu foos nu’udar nesesidade báziku esensiál.

Advertisement

Proposta Tane konsumidór nian bele haree iha Tabele tuir mai kalkulu bazeia ba presu orijin ka folin hosi merkadu orijin kada tonelada sosa ho $530 tó $550.

Tonelada ida hamutuk kilograma rihun ida (1000 kg),baku ba 25 kg folin merkadu orijin hosi $13,25 to’o $13,75.

Tuir mai haree tabela folin ne’ebé proposta hosi Tane Konsumidór nian hodi estabelizasaun folin foos iha merkadu.

Tabela 2:

 

Advertisement

Presu orijin ($/25 kg)

 

Pressu krossista ($/25 kg)

 

Presu retallu ($/25 kg)

Advertisement

 

Observasaun

 

$13,25 tó $13,75

 

Advertisement

$14,50 tó $15

 

$16

 

1)Baseia ba DL No.29/2011,20 de Julho, Lei Preço Justo;

Advertisement

 

2)Dekretu Lei Nº 76/2023,29/09,Subsidiu $5 Usd ba kada 25 Kg.

 

Foos ne´ebé mak fa’an iha merkadu orijin ho ninia folin kada toneladas sosa ho $530 tó $550. Folin ne´ebe mak importador sira fa’an iha merkadu nasionál ho kuantidade 25 kg folin situa hosi $14,50 to’o $15 ka (preços krossista) no folin ikus ba konsumidór sira maka $16.

Justifika ba propsota Tane Konsumidór nian, haree hosi observasaun iha Tabela 2 katak liga ba buat rua, tuir Dekretu Lei Presu Justo, DL Nº 29 tinan 2011,loron 20 de jullu, estabelese ona iha anexo tabela ba folin “Krossista” ho limite fa’an iha merkadu ho folin ne´ebé labele liu 8-10 % hosi presu orijin ka folin ne’ebé importadór sira sosa hosi merkadu orijin.

Advertisement

Hosi sorin seluk, subsidiu temporáriu hosi Governu ho totál montante $5 ba kada 25 Kg, signifika folin foos 25 kg ne’ebé importadór sira fa’an iha merkadu nasionál hetan ona subsidiu.

Tanba proposta Tane Konsumidór nian atu hakman familia sira ninia assesu ba sosa foos no estabilizasaun ba folin merkadu, folin ikus ba konsumidór maka $16!

Jornalista Estajiáriu: Lazaro Pereira Quefi

Advertisement
Kontinua Le'e
Advertisement
Hakarak Hato'o Komentariu?

Husik Hela Komentariu

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Ekonomia

Indonesia Salurkan Rp 4,4 Miliar Dukung Program Reformasi Manajemen Keuangan Timor-Leste

Published

on

Hatutan.com, (16 Mei 2024), Dili– Pemerintah Republik Indonesia melalui Lembaga Dana Kerja Sama Pembangunan Internasional (LDKPI) atau Indonesian AID menyalurkan bantuan dengan nilai Rp 4,4 miliar untuk pelaksanaan program reformasi manajemen keuangan Timor-Leste (Financial Management Reform Program): Development of Public and Private Accounting Standards dan Executive Development Program: Indonesian Government Financial Management System Training for Timor-Leste.

(more…)

Kontinua Le'e

Ekonomia

18 Maiu 2024, Aero Dili Lansa Vou Dahuluk Díli-Oecusse

Published

on

Hatutan.com, (14 Maiu 2024), Díli—Aviaun komersiál Timoroan nian, Aero Dili, Sábadu 18 fulan-Maiu 2024, halo inaugural flight ka lansa vou dahuluk bá Rejiaun Administrativu Espesiál Oe-Cusse Ambeno (RAEOA).

(more…)

Kontinua Le'e

Ekonomia

ENERPROCO Vs Timor Gap, Prontu Ona bá Tribunál Arbitrajen iha Singapura

Published

on

Hatutan.com, (14 Maiu 2024), Díli—Kompañia konsultór  internasionál ENERPROCO  rejistu ona kazu disputa kontratuál hasoru empreza estatál Timor nian, Timor Gap tanba sira konsidera jestór atuál Timor Gap hapara sira-nia kontratu la tuir prosedimentu kontratuál inklui seidauk halo pagamentu bá sira tuir fatura ka invoices lima (5) ne’ebé mak sira submete ona bá Timor Gap.

(more…)

Kontinua Le'e
Advertisement

Trending