Hatutan.com, (18 Dezembru 2024), Díli- Prezidente Repúblika (PR), José Ramos-Horta sai oradór prinsipál iha Bangladesh Institute of International and Strategic Studies (BIISS) hodi destaka preokupasaun sira kona-bá “Dezafiu Pás iha Mundu Kontemporáneu” liga ho konflitu globál oioin, inklui funu Ukránia-Rúsia, krize sira iha Síria, Israel no Palestina inklui situasaun rejionál iha Myanmar.
Lee Mós: Vizita Dahuluk Ramos-Horta ba Bangladesh Asina MoU Rua

PR José Ramos-Horta sai oradór prinsipál iha Bangladesh Institute of International and Strategic Studies (BIISS) hodi destaka preokupasaun sira kona-bá “Dezafiu Pás iha Mundu Kontemporáneu”. Foto/Média GPR
Iha palestra ne’ebé halo iha sidade Dhaka, Tersa (17/12/2024), Prezidente Repúblika José Ramos-Horta ko’alia kona-bá konflitu globál oioin, inklui funu Ukránia-Rúsia, krize sira iha Síria, Israel no Palestina, no situasaun iha Myanmar.
Xefe Estadu mos ko’alia kona-ba krize Rohingya nian, nesesidade mos atu rezolve kestaun ida-ne’e hodi garante estabilidade rejionál.
Komunikadu imprensa ne’ebé Hatutan.com asesu relata katak Prezidente Repúblika José Ramos-Horta subliña kona-bá papél Konsellu Seguransa Nasoins Unidas nian no halo mos kritika ba lider mundiál sira tanba sira nia falta iha prevensaun konflitu.
Iha BIISS, Ramos-Horta destaka mós signifikadu hosi kooperasaun rejionál, hodi espresa otimizmu kona-ba adezaun antesipadu Timor-Leste nian ba iha Association of Southeast Asian Nation (ASEAN) iha tinan oin.
Prezidente Repúblika mós elojiu Xefe Konselleiru Governu Banglades nian (PM Interinu) Profesór Muhammad Yunus ba ninia esforsu globál hodi hamenus kiak liu hosi inisiativa mikro kréditu.
Xefe Estadu lembra uainhira nia konvida Profesór Yunus mai Timor-Leste iha 2004 hodi introdús mikro kréditu no marka inísiu ba programa sira iha Timor-Leste.
Ida ne’e reflete kona-ba Timor-Leste nia progresu dezde hahú independénsia iha 2002.
Esplika mos kona-ba Timor-Leste nia avansu signifikativu sira, inklui habelar kobertura eletrisidade besik 97% hosi total populasaun Timor nian no hasa’e esperansa moris hosi idade-60 mai kraik ba to’o idade-70 liu.
Durante nia vizita, iha agenda loro-kraik nian Prezidente Ramos-Horta mos halo audiénsia seminar ho estudante sira no lider juventude sira hodi subliña importánsia lideransa nian entre juventude sira hodi hasoru dezafiu doméstiku no internasionál atuál sira.
Hafoin ne’e Prezidente Horta halo mós aaudiénsia ho Estudante Timor-oan sira hamutuk nain-10, ne’ebé daudaun ne’e hala’o estudu universitáriu iha Bangladesh. Estudante sira kontente bele hasoru malu direta ho Prezidente Repúblika hanesan mos Lider Mundiál, hodi fahe sira nia esperiénsia no preokupasaun.
Ramos-Horta hasoru Mohamed Shahabuddin
Prezidente Repúblika José Ramos-Horta akompaña husi Ministru Negósiu Estranjeiru Bendito Freitas ho delegasaun hala’o sorumutuk ho Prezidente Bangladesh Mohammed Shahabuddin, iha Bangabhaban-Dhaka, iha Resesaun Loron Vitória Bangladesh nian ba dala-54.
Iha sira nia enkontru ne’e foka ba hasa’e relasaun bilaterál sira no esplora área kooperasaun potensiál sira hodi aselera dezenvolvimentu iha nasaun rua ne’e.
Iha Serimónia loron Vitória Bangladesh nian ne’e hahú ho toka inu Nasionál Timor-Leste nian “Pátria-Pátria” no tuir kedas ho inu Nasionál Bangladesh nian.
Prezidente Ramos-Horta marka prezensa nu’udar bainaka espesiál no partisipa iha serimónia tesi bolo iha resintu VVIP.
Resepsaun ne’e partisipa no halibur bainaka distintu oioin, Delegasaun husi Timor-Leste, Embaixadór sira, membru sira hosi konsellu asesór sira no komisáriu aas sira hosi nasaun oioin.
Jornalista: Vito Salvadór