Connect with us
Pakote Ahi

Saúde

Timor-Leste iha Problema Sériu Má-Nutrisaun no Labarik Ra’es-Badak

Published

on

Hatutan.com, (23 Setembru 2023), Díli—Peskiza Ai-han no Nutrisaun Timor-Leste (PANTL)  ne’ebé hala’o hosi Ajénsia Nasoins Unidas (ONU) nian bá infánsia ka labarik, UNICEF, bá tinan 2020, hatudu katak, kuaze metade husi labarik (ho idade menus husi tinan lima) mak afetadu husi má-nutrisaun króniku, 47.1% husi labarik menus husi tinan lima mak klasifika nu’udár ra’es-badak no tau iha risku ba morbidez no mortalidade nian.

Lee Mós: Indeks Kelaparan Global, Timor-Leste Terburuk Pertama di Asia Tenggara

Labrik timor-oan sira fa’an Bandeira Nasionál Timor-Leste nian iha Estrada públiku sidade Díli iha ámbitu komemorasaun restaurasaun independénsia ba dala 20. Foto REUTERS/Lírio Fonseca.

Sita hosi dokumentu Planu Estratéjiku Nasional Nutrisaun Setór Saúde (PENNSS) 2022-2026,  hatudu Timor-Leste mak sai hanesan nasaun ida ne’ebé mak ho ninia prevalénsia ra’es-badak aas liu kompara ho nasaun sira seluk iha Rejiaun Azia Leste no Pasífiku no nasaun da-neen (6) aas liu iha mundu.

Kombinasaun husi taxa ra’es-badak moderada no grave ba labarik sa’e kuaze hahú kedas husi moris to’o idade fulan 23 no mantein hanesan ne’e to’o iha idade tinan-lima (fulan 0-5 13.4%, fulan 6-11 20.9%, fulan 12-23 51.9%, fulan 24-35 62.7%, fulan 36-47 60.4% no fulan 48-59 55.3%.

Advertisement

Limite ne’ebé mak defini husi Organizasaun Mundiál Saúde (OMS) hodi konsidera ninia signifikansia iha saúde públika ba ra’es-badak mak hanesan tuir mai ne’e: ‘ki’ik los’ (<2·5 %); ‘ki’ik’ (2·5 – ><10 %); ‘mediu’ (10 – 20%); ‘aas’ 20 – 30%) no ‘aas tebes’ (>30%), ne’ebé mak aas liu klasifikasaun ida aas tebes. Ra’es-badak nu’udar markador-ba-risku ne’ebé mak estabelese ho di’ak tebes husi dezenvolvimentu labarik nian ne’ebé mak la óptimu.

Ra’es-badak ne’ebé maka akontese antes idade tinan rua sai hanesan sasukat ba rezultadu kognitivu no edukasionál ne’ebé mak menu iha tempu infánsia no adolexente nian iha futuru.

Peskiza Ai-ha no Nutrisaun Timor-Leste (PANTL) 2020, relata mós katak prevalénsia ne’e aas liu iha labarik sira husi família ne’ebé mak ho kuintil rikeza ki’ik liu (57.2%) kompara ho sira ne’ebé mak husi família ne’ebé mak ho kuintil rikeza aas liu (34.7%).

Labarik sira husi inan ne’ebé mak laiha nível edukasaun, mak hetan prevalénsia husi ra’es-badak aas liu (52.3%) kompara ho sira ne’ebé mak husi inan ne’ebé iha nível edukasaun (31.2%).

Maski iha redusaun ba ra’es-badak, presiza atu nota katak prevalénsia ra’es-badak iha TimorLeste kontínua aas tebes kuandu uza limite revizadu husi OMS ba signifikansia saúde públika nian (OMS 2018).

Advertisement

Lee Mós: Banku Mundiál: Timor-Leste Nia Kreximentu PIB Atrazu iha Nivel Rejionál

Prevalénsia husi todan moris menus

Todan Moris Menus (TMM) defini nu’udár bebé ne’ebé mak moris ho todan menu husi grama 2,500 (to’o no inklui ho grama 2,499).

Inan ida hein hela nia oan ne’ebé baixa iha Ospitál. Foto/Elio dos Santos da Costa

Bebé sira ne’ebé mak moris ho Todan Moris Menus (TMM) dala barak mak ho kondisaun saúde ladi’ak no sei ho ra’es-badak durante sira ninia idade tinan rua dahuluk iha sira ninia moris, sai adolexente ho ra’es-badak no sai feto ho má-nutrisaun no hanesan konsekuénsia sei ko’us mós ninia bebé ho todan moris menus.

Iha Timor-Leste, peskiza nasionál hatudu katak 10% husi sira ne’ebé mak relata todan moris husi labarik sira ne’ebé mak moris ho Todan Moris Menus (TMM) (menus husi 2.5kg). Oan ba dahuluk (13.8%), sira ne’ebé mak hela iha área rurál (11.4%) no sira ne’ebé mak mai husi família husi kuintil rikeza ki’ik liu (16.7%) mak dala barak liu atu iha oan moris ho todan menus.

Proporasaun aas liu iha sira ne’ebé mak husi família ho kuintil ki’ik liu (10% iha tinan 20108 no 16.7% iha tinan 2016) enkuantu Todan Moris Menus (TMM) aas liu mós ba bebé sira ne’ebé mak moris husi inan sira ho idade menus husi tinan 20 (18% iha tinan 2010 no 8.3% iha tinan 2016) Todan menus iha labarik sira ho idade menus husi tinan lima Prevalénsia husi todan-menus iha labarik sira ho idade menus husi tinan lima diminui husi 58.1% iha tinan 2010 ba 32.4% iha tinan 2020.

Advertisement

Prevalénsia aas liu iha labarik sira husi família ne’ebé mak husi kuintil rikeza ki’ik liu (37.3%) kompara ho sira ne’ebé mak husi família kuintil rikeza aas liu (27%). Labarik sira husi inan ne’ebé maka laiha nível edukasaun ninia prevalénsia husi todan menus aas liu (34.6%) kompara ho labarik sira husi inan ne’ebé mak iha nível edukasaun boot liu eskola sekundáriu (21.5%).

Isin-krekas iha labarik ho idade menus husi tinan 9

Iha nasaun hotu ne’ebé iha hela faze dezenvolvimentu, 13% husi labarik ho idade menus husi tinan lima mak krekas (todan ba altura ki’ik), no 5% husi labarik sira ne’e mak krekas grave.

Iha Timor-Leste, kuaze 8.6%4 husi labarik ho idade menus husi tinan lima krekas no ninia prevalénsia hahu sa’e iha idade fulan 6-11 (9.0%) no kontínua sa’e to idade fulan 12-23 (9.8%).

Inan ida lori oan bá konsulta iha Ospitál. Foto/Elio dos Santos da Costa

Prevalénsia isin-krekas iha Timor-Leste varia uitoan entre labarik sira husi área urbana (9.8%) ho sira husi área rurál (7.3%). Nune’e mós, entre sira husi kuintil rikeza ki’ik liu (7%) ho sira husi rikeza aas liu (10%).

Labarik sira husi inan sira ne’ebé mak laiha nível edukasaun, sira nia prevalénsia krekas aas liu (7.9%) kompara ho labarik sira husi inan sira ne’ebé mak iha nível edukasaun (6.9%).

Advertisement

Situasaun husi Nutrisaun Maternal ka Inan sira nian

Dadus husi Peskiza Ai-ha no Nutrisaun Timor-Leste 2020 hatudu katak 61.9% husi feto sira mak iha Índise Masa Korporál (IMK) normal, 18.8% mak menus nutrisaun ka krekas no 19.3% mak todan-liu/bokur-liu/obeze.

Feto foin-sa’e sira, idade entre tinan 15-19 dala barak liu mak ho menus nutrisaun se kompara ho feto sira husi grupu ho idade boot liu.

Durante periódu tinan 2013 – 2020 prevalénsia husi todan-menus (IMK <18.5) iha feto idade reprodutiva (tinan 15-49) tun husi 24.8%10 ba 18.8%4 . IMK ki’ik iha feto sira mak nu’udar fatór risku ida husi TMM no TMM dokumenta ona mós hanesan determinante ida husi ra’es badak11,12. Adisionálmente, 12.6% husi feto mak ho estatura badak (><145cm) iha tinan 2020, aumenta ho idade husi 10.6% iha grupu idade tinan 15-19 ba 17.2% (ba iha grupu idade entre tinan 40-494 . Proporsaun ba feto sira ho todan-menus (><18.5 kg/m2 ) tun husi 26.6% iha tinan 20167 . ba 18.8% iha tinan 20204 enkuantu proporsaun husi feto ne’ebé mak ho todan-liu/bokur-liu/obeze (IMK >=25kg/m2 ) sa’e husi 9.8% iha tinan 2016 ba 19.3% iha tinan 2020.

Doutora Gilberta Soares Martins respinsavel Postu Saude Asulau Sare, Postu administrativu Hatulia , Munisípiu Ermera, konsulta hela inan isin-rua ka fornese ekografia. Foto/FrontLine

Proporsaun husi feto sira ne’ebé mak ho isin-krekas (Sirkumferénsia liman-kabun Leten/SLKL menus husi 21cm) mak 9.4%, ho 21.9% mak iha Sirkumferénsia liman-kabun Leten (SLKL) entre 21 no 22.9cm.

 

Advertisement

Bá inan-isin-rua no inan-fó-susu, 8.9% mak ho isin-krekas (SLKL menus husi 21cm) ho 23.2% mak iha SLKL entre 21 no 22.9 cm no proporsaun aas liu ba feto sira ne’ebé mak hela iha área rurál duke sira ne’ebé mak hela iha área urbana no mós ki’ik liu ba feto sira husi família ho kuintil rikeza boot liu.

 UNICEF Hakarak Servisu Hamutuk Ho  Entidade Estadu Kombate Má-Nutrisaun

Ho indikadór sira kona-bá situasaun má-nutrisaun iha Timor-Leste,  UNICEF Timor-Leste estabelese kooperasaun ho entidade Estadu Timor-Leste, hanesan Governu, Parlamentu Nasionál inklui Prezidénsia Repúblika hodi alkansa programa sira kona-bá kombate problema má-nutrisaun iha Timor-Leste.

Liuhosi enkontru kortezia ho Prezidente Parlamentu Nasionál (PPN), Maria Fernanda Lay iha PN, Kuarta, 20 fulan-Setembru 2023,  reprezentante UNICEF Timor-Leste, Bilal Aurang Zeb Durrani, ko’alia kona-bá kestaun labarik sira nian iha Timor-Leste. Tanba kestaun kona-bá labarik nian ema hotu hatene katák asuntu mortalidade bá labarik no má-nutrisaun iha nasaun ne’e ho persentájen ne’ebé aas tebes iha globalmente.

“UNICEF husu bá PN nia lideransa oinsá mak bele apoiu UNICEF intermus apoiu ministériu sira, oinsá mak atu bele servisu hamutuk atu bele kombate situasaun labarik nian iha Timor,”  Bilal Aurang Zeb Durrani hateten.

Advertisement

Doutora Gilberta Soares Martins respinsavel Postu Saude Asulau Sare, Postu administrativu Hatulia , Munisípiu Ermera, konsulta hela inan isin-rua ka fornese ekografia. Foto/FrontLine

Reprezentante UNICEF ne’e informa, durante sorumutu ne’e, PPN Maria Fernanda Lay, apresia no fó tebes ninia apoiu no garante atu oinsá mak servisu hamutukho UNICEF, hodi bele redúz mortalidade labarik sira nia no kestaun má-nutrisaun iha Timor-Leste.

UNICEF servisu hamutuk ho Ministériu Edukasaun atu garante kualidade aprendizajen, no tuir Bilal Aurang, iha fatór prinsipál hirak ne’ebe mak bele fó kontribuisaun bá iha prosesu aprendizajen iha eskola.

“Fatór ida mak númeru 27% bá ita nia labarik iha Timor-Leste ne’ebé mak asesu ba pré-eskolár, entaun hirak ne’ebé la asesu ba pré-eskolar, entaun sira seidauk iha preparasaun ne’ebe di’ak atu tama iha prosesu aprendizajen alimentária, ida ne’e mak hanesan vizaun ba prióridade importante iha vizita ida ne’e,” Bilal Aurang tenik.

Haktuir bá estudu UNICEF nian, identifika katak, iha Timor-Leste, MunisÍpiu Ermera ho Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno (RAEOA), mak enfrenta problema má-nutrisaun no taxa mortalidade aas liu hotu.

Kobertura ba servisu saúde maternal no labarik

Iha dokumentu Planu Estratéjiku Nasional Nutrisaun Setór Saúde (PENNSS) 2022-2026, sita mós kompromisu Setór saúde mantein ona kobertura ne’ebé maka’as ba intervensaun balun husi saúde no nutrisaun ba inan no oan.

Advertisement

Relatoriu ba kobertura imunizasaun sarampu nian mak 86.3%, ho 60.3% mak hetan konfirmasaun ho kartaun. 77.8% husi labarik ne’ebé mak elijivel mak simu ona suplementasaun Vitamina A iha fulan 6 ikus, enkuantu kobertura ba suplementasaun ai-moruk hamate lumbriga mak 71.4%.

Proporsaun husi labarik ne’ebé mak simu mikronutriente rahun mak 18.1%4 . Nune’e mós, relatóriu PANTL 2020 relata katak 64.1% husi feto mak partisipa iha vizita kuidadu ante natal dala 4-7 iha sira ninia isin-rua ikus, ho 19.0% mak halo vizita dala 8 ka liu.

Ministériu Saúde (MS) hala’o promosaun no avaliasaun ba monitorizasaun kreximentu (P&AMK) regular fulan-fulan iha fasilidade saúde ka SiSCa ho persentajen liu 50% husi labarik ho idade menus husi tinan lima mak hetan servisu ka intervensaun ne’e.

Asaun husi P&AMK direitamente relasiona ho prevensaun ba krekas. Se identifikasaun sedu hala’o ho loloos no ho regular, bele jere no minimiza failansu iha kreximentu no bele identifika kazu sira husi má-nutrisaun aguda nian.

Jornalista Estajiária : Zita Menezes

Advertisement

Kontinua Le'e
Advertisement
Hakarak Hato'o Komentariu?

Husik Hela Komentariu

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Saúde

Sali-Magu Hatama Tan Ai-Moruk Item 11 no Reagentes Item 118

Published

on

Hatutan.com, (24 Abríl 2024), Díli—Empreza nasionál Sali-Magu Unipessoal Lda, daudaun ne’e, hatama tan ai-moruk item 11 no produtu reagentes item 118 hodi kumpre dever kontratu ho Ministériu Saúde hodi fornese produtu farmaséutika no produtu medikamentu bá Institutu Nasionál Farmásia no Produtu Médiku (INFPM).

(more…)

Kontinua Le'e

Saúde

Kazu 64 iha RAEOA Posibilidade Afeta bá Moras Rabies

Published

on

Hatutan.com, (09 Abríl 2024), Díli-Hosi fulan-Setembru 2023  to’o fulan-Abríl 2024 Ministériu Saúde rejista  kazu 64 asu tata iha Rejiaun Administrativu Espesiál Oé-Cusse Ambeno (RAEOA) no posibilidade afeta bá moras rabies.

(more…)

Kontinua Le'e

Saúde

PN Sei Bolu Ministra Saúde no MAPPF Hodi Diskute Medida Kombate Virus Rabies

Published

on

Hatutan.com, (05 Abríl  2024), Díli– Parlamentu Nasionál (PN), Tersa semana oin, (09/04/2024), bolu Ministra Saúde, Élia A.A dos Reis Amaral  no Ministru Agrikultura Pekuária, Peska no Floresta (MAPPF), Marcos da Crus, hodi halo diskusaun kona-bá medida sira kombate virus Rabies ne’ebé agora daudaun mosu iha Rejiaun Admistrativu Oé-Cusse Ambeno (RAEOA).

(more…)

Kontinua Le'e
Advertisement

Trending