Connect with us
Pakote Ahi

Edukasaun

Japaun Apoia US$72,922 Hodi Harii Edifísiu EBC 3 Maubara

Published

on

Hatutan.com, (16 Fevereiru 2024), Díli-Governu Japaun liuhosi nia embaixada iha Timor-Leste apoia fundu asisténsia ho montante US$72.922 hodi harii edifísiu Eskola EBC 3 Maubara iha Suku Vaviquinia, Postu Administrativu Maubara, Munisipiu Liquiça.

Lee Mós: Japaun-TL Hametin Relasaun Bilaterál Atu Hatán bá Dezafiu Rejionál no Internasionál

Embaixadór Japaun mai Timor-Leste, Kimura Tetsuya, selebra kontratu ho NGO HADER hodi halo kontrusaun bá EBC 3 Maubara. Foto/Tome da Silva

Fundu asisténsia ne’e Governu Japaun fó liuhosi Projetu Komunitária no Seguransa Umana ka Grassroots Human Security Project (GGP).

Programa GGP ho objetivu atu atinje dezenvolvimentu sósiu-ekonómiku bazeadu bá konseitu seguransa umanitária hodi hasa’e moris di’ak populasaun nian iha nível área remota ne’ebé durante ne’e implementa ona projetu hamutuk 138 iha territóriu Timor-Leste.

Advertisement

Bá dala-ida ne’e, projetu konstrusaun edifísiu eskola EBC Maubara implementa hosi NGO HADER ne’ebé eskollidu ona no kontratu bá nia implementasaun  asina ofisial, Sesta (16/02/2024).

Embaixadór Japaun mai Timor-Leste, Kimura Tetsuya, hateten  ónra ida bá nia hodi realiza seremónia asinatura kontratu bá projetu foun GGP bá konstrusaun edifísiu eskola EBC Maubara.

Embaixadór Kimuza Tetsuya, dehan hanesan saida mak nia koalia ona iha fatin seluk no okaziaun barak, katak, nia iha ligasaun ho Timor-Leste, hahú kedas iha 2000 liubá. Hela iha Díli, tinan 20 liubá, servisu iha eskritóriu ne’ebé reprezenta Japaun iha momentu ne’ebá.

Japaun apoia ona dezenvolvimentu infra-estrutura no kapasitasaun rekursu umanu Timor-Leste, liu ona tinan  20 molok no depois  restaurasaun independénsia RDTL iha 20 fulan-Maiu 2002.

“Ami apoia ona projetu eskala ki’ik hamutuk 138 iha Timor-Leste hodi solusiona nesesidade bázika umana iha Timor-Leste laran tomak ne’ebé fó benefísiu direta bá komunidade sira,” Embaixadór Kimuza Tetsuya, hateten iha nia diskursu.

Advertisement

Programa ida ne’e, Governu Japaun hanaran GGP, Asisténsia Finansiamentu Projetu Komunitária no Seguransa Umana. Finanseiramente, sira apoia konstrusaun edifísiu eskola, postu saúde, sistema abastesimentu bee-moos iha kada munisipiu sira.

Dau-daun ne’e Japónes na’in-21 servisu iha Timor-Leste iha programa voluntáriu bá kooperasaun exterior Japaun nian (JOCV), na’in-13 servisu hanesan mestre no asistente manorin, sira hanoin iha eskola primária, pre-sekundária no sekundária no universidade.

Voluntáriu hirak ne’e kontribui bá kualidade edukasaun hodi utiliza sira-nian abilidade espesiál iha eduksaun fíziku, saúde, no matemátika.

Iha biban ne’e, Prezidente Autóridade Munisipiu Liquiça, Paulino Ribeiro, lori povu Liquiça nia naran, liu-liu povu Maubara hato’o sira-nian agradesimentu kle’an bá embaixadór Kimura Tetsuya, no povu Japaun  tanba bele suporta Timor-Leste iha setór edukasaun, liu-liu atu harii eskola bá ensinu báziku iha Maubara.

“Ami hanesan Governu lokál apoiu 100% hosi inisiativa ne’ebé mak mai hosi sosiedade sívil, liu-liu bá iha NGO lokál sira hotu ne’ebé mak hakarak dezenvolve ita-nian rain,”  nia hateten.

Advertisement

PAM Liquiça  ne’e dehan, Governu iha limitasaun orsamentu, maibé sosiedade sívil, tenke buka hamutuk ho sira, hadi’a Timor, tanba atu dezenvolve rai ida ne’e, la’ós Governu lokál no sentrál mesak, mas sosiedade sívil sira mós ninia papál importanta iha prosesu konstrusaun estadu.

Problema atuál ne’ebé eskola EBC 3 Maubara enfrenta maka, kondisaun gráve tebtebes, tanba maioria harii hosi Governu Indonézia, hodi fó amesa bá estudante no professór sira-nia vida iha tempu hala’o hela atividade aprendizájen.

Totál sala bá hanorin ni’an hamutuk 16, sala 12 uza bá aula aprendizájen, sala 2 uza bá armájen, sala 1 uza bá bibliotéka, no sala 1 uza bá professór sira.

Totál professór permanente 19, kompostu hosi feto na’in-3, mane 16. Totál estudante periódu anu-letivu 2023 iha na’in-522, feto 266 no mane 258.

Iha periódu anu-letivu 2024, totál estudante 480 kompostu hosi feto 234 no mane 246. Kada aula aprendiájen bele akumula estudante na’in-50 to’o 60.

Advertisement

Fundu ne’ebé apoia ona hosi Governu Japaun liuhosi nia embaixada iha Timor-Leste, sei konstrui eskola foun rua, no sala aula 3. Tempu konstrusaun bá edifísiu eskola ne’e, durante fulan-12, hahú hosi loron 16 fulan-Fevereiru 2024 to’o kontratu remata.

Jornalista: Rogério Pereira Cárceres

Kontinua Le'e
Advertisement
Hakarak Hato'o Komentariu?

Husik Hela Komentariu

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Edukasaun

Eis-Profesór Kontratadu Kontinua husu PPN Solusiona Sira-Nia Problema

Published

on

Hatutan.com, (26 Abríl 2024), Díli– Eis-profesór kontratadu sira hamutuk ho veteranu Cornelio Gama “L7”, Sesta (26/04/2024), halo audiénsia ho Prezidente Parlamentu Nasionál, Maria Fernanda Lay, hodi buka solusaun bá sira-nia problema.

(more…)

Kontinua Le'e

Edukasaun

Bankada FRETILIN Konsidera Governu Laiha Seriedade Rezolve Eis-Profesór Kontratadu Sira-Nia Problema

Published

on

Hatutan.com, (17 Abríl 2024), Díli-Bankada Parlamentár FRETILIN, Kuarta (17/04/2024), levanta problema eis-profesór kontratadu sira-nian no kestiona mós seriedade Governu nian atu fó solusaun bá situasaun ensinu aprendizajen iha eskola sira iha territóriu Timor-Leste.

(more…)

Kontinua Le'e

Edukasaun

Hapara Profesór Kontratadu La Tetu ho Konsekuénsia bá Estudante Sira

Published

on

Hatutan.com, (26 Marsu 2024), Díli– Bankada FRETILIN iha Parlamentu Nasionál (PN) kontinua kestiona desizaun IX Governu Konstitusionál nian ne’ebé hapara profesór kontratadu sira iha territóriu  nasionál.

(more…)

Kontinua Le'e
Advertisement

Trending