Connect with us
Pakote Ahi

Justisa & Krime

Janeiru 2022, Kargu Xefia 5.774 iha Instituisaun Estadu Dekalara Riku-soin

Published

on

Hatutan.com (14 Outubru 2021), Dili—Diresaun Prevensaun no Sensibilizasaun, Comissão Anti Corrupção (CAC), simu ona lista Funsionáriu Públiku na’in 5.774 ne’ebé ho kargu xefia, mai hosi Instituisaun Estadu hamutuk 100, no oras-ne’e halo hela arrolamentu, hodi prepara atu deklara sira-nia riku-soin iha Janeiru 2022.

Adjuntu Komisáriu CAC ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun, Luis de Oliveira Sampaio. Foto/Hatutan.com

Durante prosesu arrolamentu, CAC identifika iha Instituisaun Públiku hamutuk 100, kompostu hosi Ministériu-sira hanesan Ministériu Obras Públika (MOP), Prezidénsia Repúblika (PR), Ministériu Turizmu (MT), Ministériu Transporte no Komunikasaun (MTK), Ministériu Ordenamentu Teritoriál (MOT),  no instituisaun autónomu ne’ebé iha jestaun rasik, hanesan Timor Gap, Autoridade Inspesaun no Fiskalizasaun Atividade Ekonómika Sanitária no Alimentér, Institutu Públiku (AIFAESA, I.P.),  Servisu Rejistu Verifikasaun Emprezariál, Institutu Públiku (SERVE,I.P), Komisaun Nasionál ba Eleisaun (CNE) no seluktan.

Notísia iha Relasaun:CAC sériu akompaña kazu Ró Tranship II iha MP

Daudaun-ne’e iha Instituisaun hamutuk 80 mak aprezenta ona deklarasaun kompletu, hela Instituisaun 20 mak sei halo hela kontaktu koordenasaun hodi kompleta arrolamentu.

Advertisement

“Sira ne’ebé ho kargu xefia hamutuk 5.774 ne’ebé sai hanesan kandidatura no sujeita iha prosesu arrolamentu ba deklarasaun rendimentu iha Janeiru 2022,” Adjuntu CAC ba Asuntu Prevensaun no Sensibilizasaun, Luis de Oliveira Sampaio, hateten ba Hatutan.com iha knaar fatin, Praia dos Coqueiros, Dili, Kinta (14/10/2021).

Iha artigu 34 hosi lei númeru 7/2020 kona-bá Deklarasaun Rikusoin husi kargu xefia, kobre hosi rendimentu inklui saláriu, remodelasaun, asesoria, honoráriu, pensaun-sira, atividade negósiu, empréstimu, idenfikasaun pesoál, kargu.

Alende ne’e, bens no móveis hanesan uma, rai, karreta, motór, aviaun, sasan eletróniku no osan me’an ne’ebé ho  folin $1.500 ba leten.

Iha mós deklarasaun ba investimentu iha rai-laran no rai-liur, viajen partikulár ho despeza $2.500 no prémiu hosi kargu rasik.

Iha fali artigu 32 hosi lei númeru 7/2020, tipu deklarasaun mak hanesan, deklarasaun inisiál, ne’ebé deklara dentro de loron 30 depois de simu kargu foun, deklarasaun anuál dentro de tinan ida, deklarasaun finál dentro de loron tolu, deklarasaun pós ezersísiu depois de termina kargu durante períudu tinan tolu.

Advertisement

Iha mós deklarasaun voluntáriu bainhira de’it, kuandu akontese mudansa substansiál ba riku-soin ne’ebé iha no deklarasaun athoc, signifika deklarasaun ho tempu ne’ebé urjente.

CAC rasik simu de’it deklarasaun hosi funsionáriu públiku ne’ebé asumi kargu ativu, hanesan kargu xefia, diretór jerál, inklui majestradu, juiz, prokuradór, funsaun públiku, maibé iha funsionáriu balun ne’ebé servisu iha área aprovizionamentu, kontratasaun públiku no sira ne’ebé iha ligasaun ho kobransa taxa no impostu-sira mós sei deklara riku-soin tinan tolu dala ida, inklui instituisaun-sira hanesan Terras no Propriedade, Alfándega no sira seluktan.

Iha mós regra no sansaun ba Funsionáriu Públiku ne’ebé ho kargu xefia bainhira komete infrasaun, relasiona ho tempu ne’ebé determina ba deklarasaun riku-soin ne’ebé hatuur iha artigu 48, ema ne’ebé aprezenta deklarasaun riku-soin tarde sei aplika sansaun koima 25% hosi saláriu, falta aprezentasaun depois de notifikasaun durante fulan tolu ho koima 30%.

Bainhira subar atividade negósiu iha liur mak komete krime dezobediénsia tuir artigu 244 hosi kódigu penál, sansaun ba deklarasaun inkompletu,  aplika koima 25% hosi saláriu, no bainhira subar informasaun kona-bá sasan ne’ebé uza, sei aplika koima tuir sasán ne’e.

CAC iha kompeténsia atu foti riku-soin hosi Funsionáriu Públiku, bainhira laiha justifikasaun, maibé deklarante iha direitu atu halo justifikasaun iha Tribunál.

Advertisement

Desde lei CAC númeru 7/2020, kona-bá Medida Prevensaun no Kombate Korrupsaun (MPKK) tama iha vigór iha 22 Fevereiru 2021, CAC hahú kedan halo prosesu arrolamentu, hodi identifika no rejista kandidatura no Funsionariu Públiku (FP) hosi Instituisaun Públiku no Instituisaun Autónomu ba deklara rendimentu.

Diseminasaun Hela Munisípiu Tolu

CAC halo ona diseminasaun na lei númeru 7/2020, ba instituisaun Estadu no órgaun autónomu-sira to’o iha fulan Agostu tinan ne’e, konsege kobre ona Munisípiu hotu-hotu, falta de’it Aileu, Ermera no Manatuto.

Durante diseminasaun, CAC rejista mós preokupasaun hosi funsionáriu públiku-sira ne’ebé ho kargu xefia, iha opiniaun oi-oin no hatudu rezeisaun no deskontente, maibé iha barak mak kontente tanba bele kontrolla ema hotu-hotu nia riku-soin, atu bele evita akuzasaun falsa.

CAC konsidera Lei númeru 7/2020, primeiru, hanesan instrumentu hodi proteje no dignifika Funsionáriu Públiku ne’ebé ho kargu xefia atu salva mós sira, tanba bele evita akuzasaun falsu hosi média sosiál liu-liu hodi prevene konflitu  interese.

Advertisement

Segundu, atu monitoriza mudansa ne’ebé signifikativu no justifikadu ba riku-soin ne’ebé iha.

Terseiru, promove transparénsia no hasa’e konfiansa públiku ba servisu administrasaun públiku, maski CAC rekoñese korupsaun iha, maibé ema ida ka rua de’it, tanba iha mós ema seluk ne’ebé dignifika an ba interese Estadu, tanba ne’e sira tenke hetan protesaun liuhosi lei ne’e.

Lei MPKK prevee iha kapitulu II Rejime Deklarasaun Rendimentu, Bens no Interese hosi artigu 27 to’o 58.

Jornalista: Carmelita Isaac

Advertisement

Justisa & Krime

Ministra Edukasaun Fó Kompeténsia bá SEESETV Domingos Lemos Lopes Akompaña Kazu Ró ESTV Peska Ataúro

Published

on

Hatutan.com (29 Setembru 2023), Díli—Ministra Edukasaun (ME), Dulce de Jesus Soares entrega kompeténsia tomak bá Sekretáriu Estadu Ensinu Sekundáriu no Eskola Téknika Vokasionál (SEESETV), Domingos Lemos Lopes, atu akompaña prosesu tomak hosi kazu ró ida ne’ebé sosa hosi Ministériu Edukasaun Juventude no Desportu (MEJD) iha tinan 2016 ho folin $142.000 bá Eskola Tékniku Vokasionál (ESTV) Peska Ataúro, maibé ró ne’e estudante sira utiliza dala-rua de’it hodi halo pratika to’o agora aat no sai ferrujen de’it iha tasi-laran.

(more…)

Kontinua Le'e

Justisa & Krime

CAC Submete Kazu Ró Ambulánsia bá MP iha 2015 To’o Agora Laiha Informasaun

Published

on

Hatutan.com, (29 Setembru 2023), Díli–Komisaun Anti Korrupsaun (CAC, sigla portugés)  submete tiha prosesu kriminál  hotu kona-bá kazu Ró Ambulánsia Ministériu Saúde (MS) nian bá Ministériu Públiku (MP) iha loron 03 fulan-Dezembru tinan 2015, maibé to’o agora laiha informasaun.

(more…)

Kontinua Le'e

Justisa & Krime

Rezolve Pasaporte, Ministru Amándio Promete Fim Setembru Maibé Xanana dehan La Fásil

Published

on

Hatutan.com, (28 Setembru 2023), Díli—IX Governu Konstitusionál esforsu hela atu rezolve problema kaderneta pasaporte ne’ebé VIII Governu husik hela, iha ne’ebé Ministru Justisa (MJ) Amándio Amandio de Sá Benevídes promete dala barak hodi fó garantia katak, iha fim fulan Setembru tinan ne’e sei rezolve, infelizmente ohin Primeiru Ministru (PM), Kay Rala Xanana Gusmão deklara katak, bá kestaun ne’e la fásil tanba kaderneta ne’e la’ós imprime iha rai laran.

(more…)

Kontinua Le'e

Trending