Connect with us

Ekonomia

Impostu Seletivu Hodi Hasa’e Folin Masin-midár Lori Impaktu Negativu bá Indústria Ki’ik Sira

Published

on

Hatutan.com, (26 Janeiru 2023), Dili-Asociação Tane Consumidor konsidera impostu seletivu ne’ebé aplika hosi Ministériu Finansas (MF) hodi hasa’e folin masin-midár, fó impaktu ‘negativu’ maka’as liu bá indústria ki’ik sira.

Inan feto sira ne’ebé ho kbiit rasik halo negósiu ki’ik fa’an modo iha merkadu hodi sustenta nia uma-laran. Foto/Hatutan.com

Impaktu negative ne’e detekta liuhosi rezultadu peskiza ne’ebé Associação Tane Consumidor hala’o iha Kuarta (18/01/2023), hodi foti dadus iha estabelesimentu ka fatin sira iha kapitál Díli, liu-liu iha indústria ki’ik sira.

Lee Mós: TANE Kontinua Halo Sosializasaun bá Direitu konsumidór

Prezidente Associação Tane Consumidor, António Ramos da Silva esplika, objetivu hosi peskiza ne’e, haree liu bá impostu  seletivu bá item haat ne’ebé Governu hasa’e, inklui Masin-midár ne’ebé ninia impaktu bá indústria ki’ik sira (home Industry ka indústria caseira).

Advertisement

António Ramos fó razaun katak, impostu seletivu ne’e fó impaktu direta bá konsumidór sira tanba fatór rua, ida mak saláriu mínimu ki’ik no taxa dezemprégu áas, kauza bá konsumidór sira ninian “poder de compra”.

“Kauza no efeitu, introdús impostu seletivu iha Masin-midár ninia impaktu ba indústria kiik sira, liu-liu indústria caseira no ba konsumidór sira,” António Ramos da Silva anúnsia rezultadu peskiza ne’e iha kna’ar fatin Vila-Verde, Díli, Kinta (26/01/2023).

Iha peskiza ne’ebé Tane Konsumidór hala’o ne’e, eskolla ka hili produtu hitu mak hanesan, pisang goreng, bebidas refrigerante (es teh), dose kukus, juice, bolos, bolinhos no sobremeza.

Tipu produtu hirak-ne’e, Tane Konsumidór foti iha estabelesimentu ka fa’an fatin sira hanesan iha Rotunda Comoro no Bebora, Restaurante Marko-top iha Vila Verde, Paramita Backry Akadiruhun, W4 Hudi laran, no Amy Backry Colmera.

Peskiza ida-ne’e konklui mós katak, produtu balun hetan ninia impaktu direta bá pisang goreng, Es teh. Pisang goreng, ninia impaktu maa, hatun ninia kuantidade molok folin sa’e, hudi ida fera fahe bá rua, maibé oras-ne’ e daudaun fahe ona bá 3 ka 4.

Advertisement

Situasaun ida-ne’e, halo konsumidór sira hahú complain, tanba iha ona mudansa bainhira konsumu produtu pisang goreng.  Depoimentu vendedór ka na’in bá indústria ki’ik fa’an pisang goreng iha rodunda Comoro no Bebora.

“Es teh, iha Warung Marko-Top, Vila Verde, folin sae tamba uja masin midar,hasae  folin hosi 0,25 ba 0,50, ninia aumentu 100 %. Dose kukus, fa’an iha Amy Backry Colmera, folin uluk 0,25 ba 0,35, sa’e 40 %,” António Ramos, informa.

Produtu Balun Folin La Hasa’e

Prezidente Asosiasaun Tane Konsumidór, António Ramos da Silva “Naikoli”.

Tane Konsumidór detekta mós katak, produtu sira ne’ebé nia folin la sa’e  mak hanesan: juice, bolos, sobremezas no boliñus, tanba de’it kompozisaun produtu ne’e kahur item barak. Juice iha Restaurante Marko-Top, Vila Verde, molok implementa impostu seletivu ba masin-midár, ninia folin $1, no oras ne’e, nia ninia folin nafatin;

Produtu Bolo sira iha Paramita Backry, Akadiruhun, molok implementa impostu seletivu kada paket ninia folin $5 dadaun ne’e ninia folin nafatin $5, tanba bolu presiza item lubun mak prodús bolu neduni la sofre impaktu hosi masin-midár nia folin.

Sobremezas iha Paramita Backry, Akadiruhun, mós fa’an kada pakote molok implementa impostu seletivu ho folin $10 no dadaun ne’e fa’an ho folin nafatin. Razaun tanba sá folin la hasa’e, tanba atu prodús sobremezas prezisa item barak la’os masin-midár de’it.

Advertisement

“Boliñus fa’an iha W4, Hudi-laran, molok implementa impóstu seletivu bá masin-midár kada pakote ho folin $1,25 no daudaun ne’e sei fa’an ho folin hanesan, tanba atu prodús boliñus presiza item lubun ida mak prodús sai boliñus,” hateten tán.

Tane haree katak, Impostu seletivu ne’e impaktu liu bá konsumidór sira tanba fatór sira mak hanesan, Saláriu mínimu ki’ik-ho rendimentu ki’ik liu bá sira ne’ebá iha servisu, ho saláriu mínimu $115 no balun $150, ninia implikasaun direta bá podér bá sosa sasán (poder de compra) tún. Taxa dezempregu áas iha Timor-Leste.

Populasaun Timor oan ne’ebé barak liu maka idade potensi’al hosi 18- 40, barak liu mak serbisu la iha (dezempregu) ninia impaktu direta ba konsumidór barak liu maka laiha kbi’it natón ba sosa produtu sira bá konsumu.

Jornalista: Rogério Pereira Cárceres

Advertisement
Continue Reading
Advertisement
Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Ekonomia

Presu Kombustivél Atuál iha Díli, Gazuliña Másimu $1.50 no Gazuleu $1.65/Litru

Published

on

By

Hatutan.com, (23 Abríl 2026), Díli- Asosiasaun TANE konsumidór  relata sira-nia supervizaun ba presu kombustível iha estasaun kombustíliuhosi sira nia pajina Facebook iha loron 22/04/2026,  públika presu atual sentru abastesimentu kombustível sira iha Díli laran hatudu katak kuaze loron ba loron, pesu kombustível sa’e ba beibeik.

(more…)

Continue Reading

Ekonomia

Governu Prepara Orsamentu Retifikatívu Bá Responde Nesesidade Urjente

Published

on

By

Hatutan.com, (13 Abríl 2026), Díli–  IX Governu konstitusionál liu-husi Ministériu Finansas (MF) halo ezersísiu no prepara  orsamentu Jerál  Estadu (OJE)  retifikatívu bá tinan 2026 hodi responde  bá krize ekonómia  no kombustivel iha Timor-Leste efeitu husi  funu iha Médiu Oriente.

(more…)

Continue Reading

Ekonomia

Aero Díli Hahú Voo Inaugural Ba Kuala Lumpur ho Pasajeiru Na’in-93

Published

on

By

Hatutan.com, (28 Marsu 2026), Díli-Empreza Airline Timroan nian, Aero Díli, Sábadu (28/03/2026), hahú voo inaugural  ba Kuala Lumpur, Malázia.

(more…)

Continue Reading
Advertisement

Trending