Hatutan.com, (05 Juñu 2023), Díli- Supremu Tribunál Justisa ka Tribunál Rekursu (TR), Segunda (05/06/2023), halo validasaun bá rezultadu eleisaun parlamentár 2023 ne’ebé Comissão Nacional de Eleições (CNE) submete.
Lee Mós : CNE Remete Rezultadu Provizóriu Eleisaun Parlamentár bá Supremu Tribunál Justisa

Reprezentante Partidu Polítika sira asiste validasaun bá rezultadu eleisaun parlamentár 2023. Foto/Elio dos Santos da Costa
Supremu Tribunál Justisa mós halo proklamasaun membru Parlamentu Nasionál hosi partidu polítiku sira ne’ebé hetan asentu parlamentár hodi reprezenta povu iha uma fukun.
Akórdaun Tribunál Rekursu ne’e lidera husi Juis Deolindo dos Santos, Duarte Tilman Soares, Maria Natércia Gusmão Pereira, ho Jacinta Correia da Costa.
Prezidente Tribunál Rekursu, Deolindo dos Santos ne’ebé lee akórdaun Tribunál Rekursu nian hateten, iha loron 21 fulan-Maiu 2023, Timor-Leste halo tiha ona eleisaun parlamentár no hala’o tuir lei nú. 6/2006, loron 28 fulan-Dezembru, ho alterasaun sira ne’ebé lei nú. 6/2007 introdús iha loron 31 fulan-Maiu, lei nú. 7/2011, 22 de Juñu, nú. 1/20212, 13 de Janeiru no lei nú. 9/2017, 05 de Maio.
Bainhira remata tiha ona tabulasaun nasionál bá rezultadu sira-ne’e no hafoin remata tiha ona no hafoin tabulasaun provizóriu bà rezultadu nasionál sira ne’ebé publika tuir artigu 480 lei ne’e, Komisaun Nasional Eleitorál la hato’o rekursu ruma.
Hafoin ne’e, iha minutu hirak-ne’e hosi tabulasaun provizóriu ba rezultadu nasionál sira, akompaña akta sira hosi tabulasaun munisípiu nian, tabulasaun rejiaun Administrativa Espesiál Oé-Cusse Ambeno (RAEOA) no tabulasaun iha rai-li’ur (diaspora) haruka ba Tribunál Rekursu (art. 490, n. 2 hosi diploma ne’ebé hanesan). Tuir Artigu 430 A) no C) hosi lei no. 25 / 2021, loron 2 fulan-Dezembru, diploma ida-ne’ebé aprova lei organizasaun Judisiária nian, iha kompeténsia atu halo Plenária Supremu Tribunál Justisa nian, nu’udar tribunál instánsia ida de’it, iha área espesífiku eleisaun nian, atu omóloga no haklaken rezultadu sira hosi prosesu eleitorál eleisaun Parlamentu Nasionál nian.
Tanba Supremu Tribunál Justisa seidauk estabelese tuir artigu. 164 nú. 2 Konstituisaun Repúblika Demokrátika Timor-Leste nian, podér sira ne’ebé Konstituisaun fó ba Tribunál ne’e hala’o hosi instituisaun judisiál ne’ebé aas liu iha nasaun ne’e, hanesan Tribunál Rekursu.

Prezidente Tribunál Rekursu, Deolindo dos Santos, halo validasaun rezultadu Eleisaun Parlamentár 2023, Segunda (05/06/2023). Foto/Elio dos Santos da Costa
“Hafoin análize tiha akta sira ne’ebé CNE haruka, Plenária juis sira Tribunál ne’e nian la hetan buat ida-ne’ebé bele afeta regulár eleisaun ne’e nian ka atu influénsia sira-nia rezultadu,” Prezidente Tribunál Rekursu Deolindo dos Santos bá jornalista sira iha Tribunal Rekursu, Caicoli, Díli.
Apuramentu Nasionál ne’ebé CNE hala’o observasaun bá dispostu sira iha artigu. 48, nú. 1 hosi lei nú. 6 / 2006, loron 28 fulan-Dezembru, ho alterasaun ne’ebé lei n. 9 / 2017, loron 5 fulan-Maiu no kontínua halo konversaun votu bá mandatu sira, nune’e mós aloka mandatu sira tuir provizaun sira iha artigu. 13 no 14 hosi diploma legál refere.
Bá buat sira iha leten, tuir artigu. 43, als. a) no c) hosi lei nú. 25 / 2021, 2 fulan-Dezembru no art. 500, lae. 1 lei nú.6/2006 loron 28 fulan-Dezembru, Plenária Juis Tribunál Rekursu nian deside atu tesi-lia bá eleisaun Parlamentu Nasionál nian ne’ebé hala’o iha loron 21 fulan-Maiu tinan 2023 no atu tesi-lia ba rezultadu finál sira ne’ebé Prezidente sei fó sai iha kraik.
Totál eleitór sira ne’ebé maka rejistu husi baze dadus STAE nia hamutuk 890,145, hosi númeru eleitór ne’ebé iha, eleitó ne’ebé partisipa iha elisaun Parlamentar hamutuk 705,693, ho taxa partisipasaun iha (80,3%), mane 362,415 (51,4%), no Feto 343,268 (48,6). Votu branku 2.698 (0,36%), votu nulu 10.387 (1,47%), votu rezeitadu 61 (0,01%) no boletín de abandonadu 26.
Votu ne’ebé Partidu polítiku konkorrente sira eleisaun parlamentár hetan mak Partidu Dezenvolvimentu Nasionál (PDN) hetan votu 597 ekivale ba 0,09 %, partidu Libertasaun Povu Aileba (PLPA) hetan votu 3,272 (0,47%), Partidu Libertasaun Povu (PLP) hetan votu 40,696 (5,88%), Partidu Demokratiku (PD) hetan votu 64,493 (9,32%), Partidu Kamanek Haburas Unidade Nasionál Timoroan (KHUNTO) hetan votu 52,021 (7,52%), Partidu Os Verde Timor (PVT) hetan votu 25,100 (3, 63%), partidu Uniaun Demokrata Timorense (UDT) hetan votu 1,256 (0,18%), Partidu Unidade Dezenvolvimentu Demokratiku (PUDD) hetan votu 21,639 (3,13%), Partidu Republikanu (PR) hetan votu 1,558 (0,23%), Partidu Unidade Nasionál Demokrátika Rezisténsia Timorense (UNDERTIM) hetan votu 1,022 (0,15%), partidu Frente Revolusionáriu Timor-Leste Indepedente (FRETILIN), hetan votu ho votu 178,248 (25,75%), Partidu Kongresu Nasionál Rekonstrusaun Timorense (CNRT), sai hanesan vendedór no votu 288,101 ( 42,62%), partidu Sentru Asaun Sosial Demokrata Timorense (CASDT) hetan votu 3,169 ( 0,46%), partidu Movimentu Popular Libertasaun Maubere (MPLM) hetan votu 642 (0,09%), Partidu sosialista Timor (PST) hetan votu 2,415 (0,35%), Partidu Demokrata Kristaun (PDC) hetan votu 1,262 (0,18%), no Partidu Asosiasaun Popular Monarkia Timorense (APMT) hetan votu 6,678 (0,96%).
Husi total votu ne’ebé kada partidu polítiku sira simu, partidu sira ne’ebé liu bareira ka hetan 4% bá leten mak, partidu CNRT hetan kadeira 31 iha Parlamentu Nasionál, partidu FRETILIN hetan kadeira 19, Partidu Demokrátiku kadeira 6, partidu KHUNTO kadeira 5 no ikus liu mak partidu PLP kadeira 4 ho total kadeira 65 iha PN.
Tuir mai lista membru deputadu ba VI lejislatura mak hanesan tuir mai ne’e:
Reprezentante povu husi partidu CNRT mak hanesan:
- Kay Rala Xanana Gusmão
- Francisco Kalbuadi Lay
- Maria Terezinha da Silva Viegas
- Duarte Nunes
- Adérito Hugo da Costa
- Maria Fernanda Lay
- José Virgílio Rodrigues Ferreira
- Luís Ximenes Caldeira
- Maria Rosa da Câmara “BISOI”
- Domingos Lopes Lemos
- Marcos Xavier
- Bendita Moniz Magno
- Oscar de Araújo
- Firminio Taequi
- Veneranda E.M. Lemos Martins
- Domingos da C. dos Santos
- Rogéiro Araújo Mendonça
- Virgínia Ana Belo
19. Gabriel Soares
20. Saul Salvador H.J. Amaral
21. Maria Gorumali Barreto
22. Patrocínio Fernandes dos Reis
23. Virgílio Pereira
24. Cedelizia Faria dos Santos
25. Francisco da Costa “IKULAY”
26. Albino da Silva
27. Carminda Carlota
28. Ricardo Baptista
29. Anacleto Freitas
30. Aliança da Conceição Araújo
31. Mateus da Cruz de Carvalho
Partidu FRETELIN
- Mari Bim Amude Alkatiri
- Francisco Guterres “Lú Olo”
- Maria Angélica Rangel
- Tito da Costa Cristóvão
- Aniceto Longuinhos Guterres Lopes
- Lídia Norberta dos Santos Martins
- Antoninho Bianco
- David Dias Ximenes
- Helena Martins Belo
- Joaquim dos Santos
- António Moniz Calau
- Maria Anabela Sávio
- Nurima Ribeiro Alkatiri
- José da Cruz
- Cristina Yuri Rebelo dos S. Costa
- Abílio Quintão Pinto
- Florentino Ximenes da Costa “Sinarai”
- Mariquita Soares
- Oscar Lima
Partidu Demokrátiku
- Mariano Assanami Sabino Lopes
- António da Conceição
- Maria Teresa da Silva Gusmão
- Alexandrino Afonso Nunes
- Júlio do Carmo
- Sancha Margarida Tilman
Partidu KHUNTO
- Armanda Berta dos Santos
- António Verdial de Sousa
- António Verdial da S. Ferreira
- Olinda Guterres
- Luís Roberto da Silva
Partidu Libertasaun Popular
- Taur Matan Ruak
2. Helder Freitas “Kamarudin”
- Maria Angelina Lopes Sarmento
- Adolfo Martins
Rezultadu ne’e sei submete bá Jornal da Republica atu publika no kopia bá CNE no STAE – art. 50, nú. 2 hosi lei nú. 6/2006, 28 fulan-Dezembru ho alterasaun hosi lei nú. 9/2017, 5 fulan-Maiu. (Lei Eleitorál Parlamentu Nasional).
Jornalista: Vito Salvadór